Sfinksas – kačių veislė. Dauguma Amerikos ir Europos sfinksų yra kilę iš Kanados naminės katės, kuriai 1966 metais dėl savaiminės mutacijos gimė du beplaukiai kačiukai.
Sfinkso bruožai
Beplaukis, liečiant - šiltas ir švelnus;
Galimi labai trumpi plaukeliai ant nosies, ausų ir uodegos;
Didelės atlėpusios ausys;
Citrinos formos akys, einančios kampu link ausų;
Pailga galva;
Palyginus su kitomis rūšimis, sfinksai turi ilgesnes letenas ir uodegą.
Istorija
Pirmas sfinksas gimė paprastų trumpaplaukių kačių šeimoje 1966 metais Toronto Kanadoje (tai nebuvo pirmoji beplaukė mutacija). XIX amžiaus pabaigoje trumpai buvo auginamos "Meksikietiškos beplaukės katės". Per daug metų Europos ir Šiaurės Amerikos kačių augintojai veisė beplaukes kates ir taip atsirado dabartinė rūšis. 1970 metų pradžioje Nyderlanduose buvo pradėtos pirmos šios rūšies auginimo programos. Didelis Amerikos, Kanados ir Nyderlandų augintojų bendradarbiavimas sąlygojo greitą šios rūšies pagausėjimą. Pirmas sfinksas buvo užregistruotas amerikiečių "The Cat Fanciers" Association (CFA) 1998 metais vasario mėnesį.
Kūnas
Dviejų savaičių sfinksasSfinksai turi beplaukę odą ir švelnius plaukelius ant snukučio, ausų, pėdų, uodegos ir stuburo.
Kūnas pailgas, vidutinio dydžio su plačia krūtinės ląsta su išsipūtusiu pilvu, kuris sudaro įspūdį jog sfinksai visada prisivalgę. Stiprūs raumenys ir skeletas sudaro galingumo įspūdį. Galūnės irgi yra raumeningos, užpakalinės kojos truputį ilgesnės nei priekinės. Letenos apvalios su pailgais pirštais, o pėdų pagalvėlės yra stipresnės nei kitų kačių rūšių.
Galva vidutinio dydžio, citrinos formos. Labai ryškūs skruostikauliai su aiškiomis ūsų pagalvėlėmis (ūsų gali ir nebūti). Nosis vidutinio ilgio su didele įduba pradžioje. Akys – žalios arba rudos, didelės, plačiai atmerktos ir toli viena nuo kitos. Ausys – didelės ir styrančios, labai plačios ties pagrindu. Turi būti ne per aukštai ir ne per žemai ir kaip įmanoma mažiau plaukuotos.
Kai kuriose vietose (sulenkimo vietose, užpakalinių galūnių, kaklo ir galvos) oda labai susiraukšlėjusi. Kuo daugiau raukšlių turi sfinksas, tuo vertingesniu jis laikomas. Dauguma sfinksų neturi ūsų, o kai kurie jų turi tik vos matomus.
Sfnksai yra vislūs, tačiau kačiukų auginimas reikalauja daug pastangų.
Sveikata ir priežiūra
Šių laikų sfinksų sveikata gera. Patartina kartą per savaitę katę išmaudyti su kūdikių šampūnu ir kiekvieną dieną nušluostyti drėkinamosiomis kūdikių servetėlėmis. Sfinksą išleidžiant į lauką reikėtų odą patepti kremų su UV filtru kūdikiams.
Sfinksų akių krašteliuose kaupiasi želės pavidalo išskyros, kurias kasdien reikia šalinti. Tai lemia kailio, į kurį įsigertų ašaros su dulkėmis, nebuvimas. Dėl blakstienų nebuvimo sfinksai dažnai prisimerkia. Taip jie stengiasi apsaugoti akis. Daugiau dėmesio reikia skirti ausų ir letenų valymui, kurios tepasi labiau nei kitoms kačių rūšims.
Sfinksai reiklesni patalpoms ir maistui nei kitos kačių rūšys. Jų maistas turi būti kaloringas - bekailiams sfinksams reikia daugiau energijos pastoviai kūno temperatūrai išlaikyti. Geriausiai tinka natūralus maistas - virta, garinta arba žalia mėsa, žuvis, jogurtas, baltas sūris. Turi gerą apetitą.
Negražūs man jie.