Bendrai
Žiurkė - tai pats protingiausias graužikas. Puikiai orientuojasi labirintuose, atsimena menkiausias smulkmenas, kvapus... Lengvai dresuojamas, ypatingos priežiūros nereikalaujantis, nedidelis, švelnaus charakterio gyvūnas, puikiai tinkantis auginti namų sąlygomis. Ji smalsi ir judri, gali iššokti į 50-80 cm aukštį, bėgti 8-10 km/val greičiu. Kaip ir dauguma graužikų – tai naktiniai gyvūnai. Nelaisvėje išgyvena 3-3,5 metų. Patelės išgyvena ilgiau už patinus, tačiau yra smulkesnės. Suaugę patinai sveria 300-800 g, patelės 250-400 g.
Gyvenimo sąlygos
Žiurkei reikėtų įrengti narvelį arba terariumą. Jis turėtų būti pakankamai erdvus, kad gyvūnas galėtų nevaržomai judėti (kuo daugiau laisvės, tuo laimingesnė ji jausis). Terariumas turi būti gerai ventiliuojamas. Kadangi žiurkės neperneša šalčių, narvelį reikėtų pastatyi kuo toliau nuo skersvėjų, taip pat nuo triukšmo ir tiesioginių saulės spindulių.
Dažniausiai pakratui yra naudojamos medžio pjuvenos, bet jos žiurkėms nėra labai gerai. Spygliuočių pjuvenose būna toksinių dalelyčių, beto jos dulka ir gali sukelti kvėpavimo takų uždegimus (pati tai patyriau). Prasideda čiaudulys, sloga, galiausiai gali sukelti plaučių uždegimą, ir tai gali tapti mirties priežastimi. Vietoje jų galima naudodi presuotas pjuvenas (granules), jos mažiau dulka. Tačiau geriausias variantas yra kačių kraikas ("Cat's Best", "Natusan"). Jis visai nedulka, labai gerai sugeria drėgmę. Taip pat galima įdėti servetėlių, kartoninių dėžučių. Turės ką graužti ir minkštesnį guolį pasidaryt galės.
Gertuvėlė ir indelis maistui.
Vietoje gertuvėlės galima naudodi ir paprastą indelį, bet mano nuomone tai nėra labai patogu. Reikia žymiai dažniau keisti vandenį, vanduo greitai užsiteršia kraiko/pašaro likučiais. Gertuvėlėje vanduo turi būti šviežias, reikėtų keisti kasdien.
Taip pat į narvelį gali įdėti namelį, kuriame žiurkė miegos, bet jis nėra būtinas. Be namelio žiurkė greičiau pripras prie žmonių, ją supančios aplinkos. Mano žiurkės miega ant antrame aukšte patiesto virtuvinio rankšluostuko ir namelis joms nereikalingas. Galima įrengti visokių karstyklių, t.y. kopėtėlių, laiptelių, šakų...
Priežiūra
Žiurkės yra labai švarūs gyvūnai ir papildomos priežiūros joms nereikia. Nebent jeigu atsitiktų taip, kad žiurkė išsiteptų ar nuo jos sklistų nemalonus kvapas, tuomet reikėtų išmaudyti. Maudymui naudoti mažų šuniukų/kačiukų šampūną. Žiurėti, kad į ausis nepatektų vandens.
Pašaras
Žiurkės yra visaėdės, ir kaip tikriausiai girdėjote, joms tinka viskas, kas lieka nuo pietų stalo. Tačiau mano nuomonė šiek tiek skiriasi. Žiurkės linkusios smaguriauti, greitai tunka. Nutukusios tampa nejudrios, padidėja auglių tikimybė. Kad taip nenutiktų, reikėtų vengti saldumynų, riebaus maisto. Galima duoti spec. pašaro, kuris parduodamas gyvūnų parduotuvėse. Bet vien tik tuo neapsiribočiau. Papildomai galima duoti šviežių vaisių, daržovių, negliaudytų riešutų... Keptos vištos kaulų, jautienos. Pieno produktų - varškės, jogurto (retkarčiais, nes per didelis kiekis gali sukelti niežulį). Kiaušinio baltymo, juodos duonos... Būna pirkti ir specialių skanėstų graužikams su vitaminais, lašinamų vitaminų. Žiurkėms būtinas kietas maistas, kad galėtų nusizulinti dantis. Jei žiurkė negaus kieto maisto, dantys peraugs, ji nebegalės valgyti. Tuomet reikėtų kreipti į veterinarą, kad dantis nuzulintu.
Šioks toks tinkančių žiurkėms dražovių, vaisių ir kt. maisto produktų sąrašas:
Daržovės - morkos, kopūstai, cukinijos, moliūgai, patisonai, melionai, ridikėliai, burokai, virtos bulvės, svogūnai, česnakai, porai, pomidorai, salierai, runkėliai, kaliaropes, žirniai...
Vaisiai - obuoliai, kriaušės, bananai, kiviai, aplesinai, mandarinai, greipfrutai...
Džiovinti vaisiai - obuoliai, kriaušės, slyvos, abrikosai.
Grūdai - avižiniai dribsniai, saulėgrąžos, kviečiu grūdai, jų želmenys, avižinės kruopos, karštame vandenyje brinkinti kukurūzai, virti žirniai, pupelės.
Uogos - šaltalankių, serbentų, aronijų, vyšnių, braškių, vynuogių.
Riešutai - negliaudyti lazdyno, graikiškieji, žemės, kokoso.
Žolė- kiaulpienės.
Šienas
Laukinių (nekultūrinių) medžių šakos - ąžuolo, obels, šaltalankio, slyvos, drebulės, eglės, klevo.
Veisimas
Lytiškai žiurkės subręsta gana anksti. Jau būdamos 2 mėnesių jos gali lytiškai daugintis. Tačiau veisti rekomenduojama pradėti, kai žiurkė pilnai suauga, t.y., 8 mėn. Nėštumas trunka 21-25 dienas. Vados dydis 6-14 žiurkiukų. Žiurkiukai apsiplaukuoja būdami 9 dienų, atsimerkia 12-14. Ką tik gimusių jauniklių svoris būna 5-6 gramai.
Patinas, iškart po sueities su patele, turi būti atskirtas, nes patelė pradeda elgtis agresyviai patinėlio atžvilgiu. Patelės vasingas periodas 12-24 valandos, vaisinga būna kas kiekvieną 4-10 dieną. Visą nėštumo laikotarpį patelei reikalinga ramybė. Baigiantis nėštumui, patelė pradeda sukti lizdą, ruošti vietą žiurkiukams. Normali gimdymo trukmė 1-1,5 val. Jei tai užsitęsia ilgiau, žiurkė išvargsta, jai reikalinga pagalba. Tokiu atveju reikėtų kviesti veterinarą. Jei gimsta negyvi vaikai, žiurkė dažniausiai juos suėda.
Žindymo periodu nereikėtų imti žiurkiukų į rankas, nes tokiu atveju žiurkė gali atsisakyti juos maitinti. Žiurkė yra labai rūpestinga mama, todėl praktiškai jokios pašalinės pagalbos vaikų auginimo metu jai nereikia.
Narvelį tuo periodu, kai atsiranda mažyliai, patartina valyti ne anksčiau kaip po 8 jų gyvenimo dienų. Valyti reikia atsargiai, nesuardant lizdo.
Vaikai nuo motinos gali būti atskiriami 3-4 savaičių, bet geriau leisti pabūti jiems iki žiurkiukai sulauks 1,5 mėnesio, nes per tą laiką iš savo mamos jie išmoks visko, ko reikia pilnaverčiam žiurkės gyvenimui.
Sveikatos problemos
Raudonos išskyros apie akis ar/ir nosį
Tai nėra didelės ligos, o greičiau didelio nuovargio požymis. Taip nutinka, kai gyvūnas patiria stresą (pavyzdžiui, keičiant gyvenamąją vietą). Po kelių dienų, sąlygoms susinormalizavus, raudonos išskyros dingsta.
Galvos sukiojimas į šonus/purtymas
Taip dažnai elgiasi žiurkės, turinčios rožines ar raudonas akis, nes jos yra trumparegės ir todėl toks galvos sukiojimas padeda joms geriau nustatyti atstumą iki daiktų prieš pradedant judėti. Bet reikia pastebėti skirtumą, kai žiurkė pastoviai laiko pakreiptą galvą į šoną ir labai dažnai purto. Taip gali būti dėl vidinės ausies uždegimo arba smegenų auglio. Tokiu atveju būtina kreiptis į veterinarą.
Čiaudulys / Švokštimas / Garsus kvėpavimas
Tai ženklas, kad žiurkė serga kvėpavimo takų uždegimu. Faktiškai visos laboratorinės žiurkės nešioja Mycoplasma pulmonis bakteriją, kuri gyvena jų kvėpavimo takuose. Dauguma žiurkių nugyvena visą gyvenimą ir joms nepasireiškia jokie su šia bakterija susiję simptomai, tačiau kai kurios vis tik nesugeba bakterijos įveikti. Tada paprastai prasideda čiaudulys, pažeidžiama gerklė, plaučiai, sudaroma palanki terpė bakterijai vystytis. Žiurkės kvėpavimas virsta švokštimu, burbuliavimu, vystosi bronchitas ar net plaučių uždegimas. Bakterijos sukeltas paūmėjimas dažniausiai atsiranda dėl pakratui naudojamų medžio drožlių (ypač spygliuočių medžių), kuriose yra toksiškų medžiagų, taip pat naudojant grūdinius mišinius, kuriuose yra daug smulkių dulkelių. Pirma, ką būtina padaryti, tai išvalyti narvelį nuo drožlių, vietoj jų naudoti smėlį, taip pat nebeduoti grūdinių mišinių. Gydoma antibiotikais: doksiciklinas (geriami) – tik pastebėjus pirmuosius ligos požymius (dozavimą apskaičiuos vaistinėje pagal gyvūno svorį, apytiksliai 1/10 tabletės 4 kartus per dieną, gydymo kursas 5-7 dienos net ir dingus simptomams), šį vaistą galima maišyti su medumi, sultimis, bet jokiu būdu ne su pieniškais produktais (grietine, pienu), nes šioje terpėje žūva veikliosios medžiagos; gentamicinas (injekcijos) – ligai užsitęsus, gydymo kursas: 2 kartai per dieną po 0,1 ml (injekcija daroma nugaros srityje, duriant po oda), būtina vaistus leisti 5-7 dienas, net ir dingus simptomams.
Augliai
Senstančioms žiurkėms (dažniau patelėms nei patinėliams) kartais atsiranda įvairūs augliai. Dažniausiai pasitaikantys – pieno liaukų augliai, atsirandantys kaip maži žirnio dydžio gumulėliai. Jie gali atsirasti žiurkės kirkšnyje, pažastyje, ant šono ar nugaros, nes žiurkė gali turėti spenelį labai keistoje vietoje. Paprastai žiurkė auglio nejaučia, jis nėra skausmingas, jei nepradeda opėti ir darytis piktybiniu. Jei auglys nedidėja ir netrukdo žiurkei gyventi, nereikėtų jo judinti. Tačiau jei auglys pradeda didėti, tampa skausmingu, reikėtų kreiptis į veterinarą, kad auglį pašalintų.
Odos sudirginimas, niežulys
Dažnas reiškinys yra besikasanti žiurkė, šašų atsiradimas ant odos. To priežastis gali būti erkės, kurios nėra matomos plika akimi, arba problemos dėl maisto.
Dėl maisto kylantis alerginis niežulys gali būti nuo riešutų ar kitų produktų, kuriuose gausu proteino (pvz., saulėgrąžų) arba kitų dirbtinių priedų, kurių yra gyvūnams skirtuose maisto papilduose. Bet ne iš karto galima pastebėti, kokia žiurkė kokiam produktui yra alergiška.
Kad išgydytume niežulį, reikėtų iš žiurkės maisto raciono pašalinti visus aukščiau išvardintus produktus, taip pat reikėtų nukarpyti nagus, o šašus sutepti antiseptiku. Maždaug po 10 dienų, kai žiurkės dieta bus subalansuota, niežulys turėtų praeiti. Jei taip neatsitinka, reikėtų kreiptis į veterinarą.
Jei manote, kad žiurkė yra apsikrėtusi erkėmis arba grybeliu, geriausia kreiptis į veterinarą.
Nutukimas
Vienintelis būdas suteikti tavo žiurkei ilgą ir sveiką gyvenimą - tai stebėti, kad žiurkė nenutuktų. Nutukusios žiurkės gyvena trumpiau, linkusios į auglius, sunkiau pasveiksta po įvairių infekcijų sukeltų negalavimų. Žiurkė jausis geriau ir atrodys gražiau būdama liesa ir raumeninga, negu būdama minkšta, stora ir sukiužusi. Žiurkė, kaip ir vaikas, mieliau rinksis saldų, kaloringą ir nenaudingą maistą nei valgys dietinį, subalansuotą maistą. Todėl būtina rūpintis, kad žiurkė maitintųsi sveikai, o retkarčiais, jai suėdus sveiką maistą, kaip paskatinimą galima duoti skanėstų.
Na man žiurkės nepatinka.
rodiklis 
Prisijungti 
