Kilmės šalis: Pietų Amerika
Maximalus ilgis: iki 1,80m.
Oro temperatūra: Dieną 26-32°, nakį 20-24°C.
Santykinė oro drėgmė: 60-75%
Mityba: vegetariškai - vaisiai, daržovės; pašaras su vitaminų bei mineralų preparatais.
Trumpas aprašymas
Žaliosios iguanos yra paplitusios Amerikos tropikų zonoje - nuo Pietų Meksikos iki Paragvajaus ir Brazilijos pietuose. Jos apsigyvena kur vėsiau, t.y. aukštumose iki 800 m. Vėsesnėse vietovėse jos išgyvena ilgiau. Iguanos yra šaltakraujai gyvūnai, kurie negali reguliuoti savo kūno temperatūros, tad šių roplių kūno temperatūra tiesiogiai priklauso nuo aplinkos temperatūros. Svarbiausias kūno temperatūros reguliavimo indikatorius yra saulė, todėl iguanos nuo pat ryto šildosi saulėje, kad pakeltų kūno temperatūrą ir tokiu būdu padidintų aktyvumą. Dienos bėgyje reguliuodama kūno temperatūrą iguana ilsis tiek saulėje, tiek pavėsyje. Kad galėtų mėgautis saulės spinduliais, iguanos apsigyvena dažniausiai medžio viršūnėje. Jos pasirenka medžius, augančius netoli vandens telkinio, kad iškilus pavojui galėtų tuoj pat šokti į vandenį. Medžiuose iguanos ne tik kaitinasi saulutėje, bet ir vikriai laipioja šakomis bei minta jų lapais. Ant žemės jos nusileidžia tik tuomet, kai nori apsigyventi kitame medyje arba susiporuoti.
Iguanos yra ilgaamžės. Jos gali išgyventi net iki 25 metų. Užauga jos vidutiniškai pusantro metro ilgio, iš kurio vieną metrą sudaro vien tik uodega. Išvaizda šis roplys primena priešistorinių laikų dinozaurus. Šie ropliai pasižymi dantimis, priaugusiais prie žandikaulio vidinio krašto, plačia galva, dieliu pagurkliu, nemažais dygliais esančiais ant nugaros bei labai ilga uodega. Kojos tvirtos su ilgais bei aštriais kaip peilis kojų nagučiais.
Spalvų kaita
Iguanos odą dengia žvynai, kurie įprastai būna žalsvai melsvos spalvos. Jaunikliai yra auginami ant žemės ir yra šviesiai žalios spalvos. Iguanai bręstant kinta ir jos spalva. Kadangi Iguana gali prisitaikyti prie medžio spalvos, ant kurios ji gyvena, todėl jos odos spalva gali kisti nuo tamsiai žalios iki rudos. Rudos arba juodos juostos esančios reptilijos šonuose gali pranykti. Iguanos uodega taip pat yra išmarginta juostomis.
Lyties skirtumai
Patinukas ant galvos turi „šalmą“ ir skiauterę nusidriekusią per visą nugarą, o patelės - tik mažytį „šalmą“. Patinėlių sprando bei nugaros dygliai yra ilgesni bei pagurklis didesnis. Tiesa, patelės gali taipogi turėti labai ilgus dyglius, tačiau tik galvos bei sprando srityje. Patelę nuo patinėlio lengviausia atskirti pagal poras, esančias ant užpakalinių kojų. Pas patinėlius šios poros yra ryškesnės - nuo 1 iki 4 mm. dydžio (pirma nuotr.). Pas pateles jos būna tik apie 1 mm (antra nuotr).
Dauginimasis
Iguanos lytiškai subręsta būdamos 2-3 metų. Poravimasis prasideda sausuoju periodu, ypač gruodžio bei sausio mėnesiais. Poravimosi metu patelė užlipa ant kuo aukštesnės medžio šakos. Suviliojus patinėlį, šis įkanda patelei į sprandą, tuo parodydamas, kad ši patelė priklauso jam. Apvaisinus patelę, nėštumas trunka 47-49 paras. Perėjimo metu iguanos yra ypatingai agresyvios bei atsiskiria nuo kitų gyvūnų. Likus savaitei iki kiaušinių dėjimo, patelė ima ieškoti smėlingos vietos, kad galėtų iškasti duobę, kurioje išperėtus kiaušinius užkasa. Iguanos gali sudėti nuo 10 iki 60 kiaušinių, tačiau vidutiniškai sudeda nuo 20 iki 40 ir tai trunka 2-4 valandas. Vienas kiaušinis sveria maždaug nuo 14 iki 16gr. ir yra 28 x 38mm. dydžio. Kiaušinių inkubacinis periodas trunka 70-90 dienų prie 30°C ir 90% oro drėgnumo.
Išsiritę jaunikliai sveria nuo 8 iki 12gr. ir yra 180 – 260 mm. ilgio. Praėjus savaitei jauniklius jau galite maitinti. Pradžioje labiausiai jaunikliams tinka kiaulpienės lapai ir kandžių lervos. Pakankamas kiekis vitaminų, mineralų, bei ultravioletinių saulės spindulių padeda jaunikliams greičiau augti.
Iguanų terariumas
Norint laikyti iguaną arba jų porelę, turėtų būti parenkamas erdvus, maždaug 2m x 1,50m x 2m pločio terariumas. Gyvūnui užaugus, jiems reiktų įrengti pakankamai erdvų gyvenamą plotą, kuriame būtų stambių medžio šakų, kad iguanos turėtų kur laipioti; taip pat galima įdėti kelis akmenis. Iguanai reikia ir slėptuvės, kur reptilija pailsėtų nuo įkyrių žvilgsnių, jaustųsi saugiai. Kadangi žalioji iguana dažniausiai ilsisi ant šakų paupiuose, būtų neblogai įrengti mažą baseiną. Terariumas privalo būti reguliariai valomas. Valymą palengvintų nutekamasis vanduo: atsukus vandens čiaupą, perplauti juo terariumo vidų bei baseiną.
Gerai būtų šiuos roplius apgyvendinti nedidelėmis grupelėmis, nes laisvėj šie gyvūnai gyvena mažesnėmis ar didesnėmis grupėmis. Optimalus variantas būtų 2 patelės ir vienas patinėlis, nes gamtoje vienas patinėlis gyvena su keleta patelių. Iš principo galima ir du patinėlius auginti viename terariume, tačiau patinai tarpusavy yra labai agresyvūs ir gali kovoti „dėl teritorijos“. Iguanų skaičių visuomet reiktų nuspręsti pagal terariumo dydį.
DĖMESIO! Terariumo nepuoškite gyvomis gėlėmis ar kitokiais augalais, nes jas iguanos gali suėsti. Dekoratyvinius papuošimus darykite tik iš dirbtinių gėlių.
Gruntas. Terariumo dugną geriausia iškloti žvyru, durpių mišiniu ar rupesniu smėliu, nes smėlis terariume sulaiko šilumą. KIKOS parduotuvėje galite įsigyti specialų "Chipsi extra medium" pakratą, skirtą ropliams.
Terariumų apšildymas. Nors iguana yra šaltkraujis gyvūnas, tačiau ji mėgsta ir gerai jaučiasi tik šilumoje, todėl terariumą būtina šildyti. Tam skirtas taip vadinamas šildomas akmuo, kurį galite įsigyti specializuotose KIKA parduotuvėse. Šis akmuo - tai ta vieta, ant kurios iguana gali ilgą laiką gulėti ir šildytis. Šildymo akmenį visuomet patariama įsigyti su termoreguliatoriumi, palaikančiu reikiamą temperatūrą. Šildymui taip pat būtina infraraudonųjų spindulių lempa, suteikianti daug šilumos, tačiau praktiškai jokios šviesos, todėl apšvietimui reikia papildomos lempos. Galite įsigyti lempą, skirtą tiek apšvietimui, tiek terariumo apšildinimui, kuri skleidžia UV spindulius, būtinus iguanos sveikai odai palaikyti ir kaulams stiprinti. Mes galime rekomenduoti "Zoomed" šildomąją lempą, kuri turi 40W ir suteikia 35% daugiau nukreipto karščio ir šviesos spindulių. Ji tinka visų rūšių reptilijoms. Terariume temperatūra turėtų būti palaikoma tarp 26-32°C dieną ir 20-24°C naktį.
Oro drėgmės palaikymas. Terariumuose nuo birželio iki lapkričio mėnesio reiktų imituoti drėgnąjį periodą. Dušo ar kitos purškiamosios priemonės pagalba vieną-du kartus per dieną reiktų imituoti stiprų lietų. Nesant tokiom galimybėm galima terariumo vidines sienas aplieti tekančiu vandeniu. Santykinė oro drėgmė dieną turi būti 70-80%, o naktį turi pakilti iki 80-90%. Sausuoju periodu, t.y. nuo gruodžio iki gegužės mėnesio užtenka 2-3 kartus į savaitę imituoti lietų. Dieną santykinė oro drėgmė turėtų būti vidutiniškai 50%, o naktį pakilti iki 60-70%. Taigi, drėgmės matavimo prietaiasas terariume yra būtinas.
Ventiliacija terariume yra būtina. Todėl apatinėje stiklo srityje bei lubose reikia įmontuoti reguliuojamas orui pralaidžias angas. Tačiau stebėkite, kad nesusidarytų skersvėjai, nes tai iguanai yra pavojinga.
Apšvietimas. Iguanos terariumą turėtų apšviesti tiesioginiai saulės spinduliai, tačiau to negana. Terariumui reikia įrengti dirbtinį apšvietimą. Tam tinka tiktai ultravioletinius spindulius skleidžiančios lempos, nes kaip minėta UV net tik svarbu iguanos odai ir kaulams, bet jų pagalba šio roplio organizme susidaro būtini vitaminai (ypač vitaminas D3). Terariumo apšvietimui rekomenduojama pailga, 90cm. ilgio „Sera Terra UV special“ lempa, skleidžianti 30% UV-A ir 4%UV-B spindulių.
Iguana būna aktyvi dieną, todėl terariume jai reikia reguliarios dienos ir nakties kaitos. Šis roplys turėtų 12-14 valandų būti šviesoje. Visos terariumui skirtos lempos turi būti įmontuojamos mažiausiai 50cm. atstumu, kad gyvūnas neperkaistų. Svarbu ir tai, kad įmontuotų lempų gyvūnėlis negalėtų pagriebti bei susižeisti. Terariumų gaisrus dažnai sukelia aplaidumas bei nerūpestingumas. Todėl patartina įsigyti automatinį lempų įjugimo bei išjungimo mechanizmą (termoreguliatorių).
Mityba
Žaliosios iguanos yra vegetarės – jos minta lapais, vaisiais, daržovėmis. Žiemą joms būtini vitaminai ir kalcis, todėl pagal kalcio kiekį, skirstomos trys pašaro grupės:
Daugiausia kalcio galima rasti salierose, pupelėse, garstyčių, kiaulpienių,runkelių lapuose.
Šiek tiek mažiau kalcio yra nuskustose morkose, išvirtose bulvėse, cukinijoj, paprikoj, baltuosiuose runkeliuose.
Mažiausiai kalcio turi bananai, kopūstai, svogūnai, grūdai, kukurūzai.
Pašarą galima maišyti. Iguaną galima šerti mišiniu sudarytu iš bananų, obuolių, slyvų, abrikosų, kivi, melionų, mango, agurkų, žemuogių, aviečių.
Reikia nepamiršti, kad šie gyvūnai taip pat minta vabzdžiais, tarakonais, svirpliais. Žaliosios iguanos yra 100% vegetarės, todėl negali būti šeriamos jokiais produktais, į kurių sudėtį įeina gyvuliniai baltymai. Manoma, kad baltymai ir nepakankama drėgmė aplinkoje, veikdami kartu, gali sukelti iguanų kepenų veiklos sutrikimą. Tiesa, augančiam organizmui reikia kiek stipresnio maisto, todėl jaunikliams kartais galima duoti nedidelių mėsos gabaliukų. Iguanoms labai tinka ir specialiai joms sukurti pašarai.
Kaip iguaną laikyti
Nešant iguaną ranka, būtina žinoti, kad net ir tada reikia suteikti jai kuo daugiau erdvės. Iguanos krūtinę uždėkite ant savo delno, o likusią kūno dalį ant riešo taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Jei iguana jausis nesaugi, ji stengdamasi geriau įsitvirtinti gali jums įdrėksti į ranką savo nagučiais. Todėl laikant ypač suaugusią iguaną rekomenduojama ranką apsigaubti rankšluosčiu. Jei padarėte viską teisingai, o gyvulėlis yra vis tiek neramus, pirštu švelniai paspauskite iguanos sprandą ir po kurio laiko reptilija turėtų nurimti. Iguanoms ypač patinka, kuomet žmogus ją ramiai šnekina bei švelniai glosto galvą.
Norint prisijaukinti šią reptiliją, patartina pradžioje porą minučių, o vėliau ir pusę valandos ją išimti iš terariumo bei su ja pažaisti.
Iguanų savybės
Gynyba nuo priešų. Poravimosi metu iguanos ginasi nuo tikrų (laukinėj gamtoj) ar tariamų (terariume) priešų, todėl tokiu metu jos tampa ypač agresyvios. Ginantis patinai išriečia nugarą, nes taip jie atrodo didesni ir grėsmingesni, bei demonstruoja savo skiauteres pakaklėje, ištempdami ir purtydami jas.
Pagrindinis iguanų ginklas yra smūgis uodega. Ji kerta uodega staigiu judesiu. Jauniklių uodegos smūgis nėra stiprus. Tačiau suaugusi iguana šiuo smūgiu gali net sulaužyti šuniui leteną. Nors uodegos smūgis gana skaudus, tačiau ji gali nutrūkti - taip galima pabėgti nuo priešų.
Iguanos gali ir kandžiotis – tai paskutinė priemonė ginantis, kuomet nebepadeda nei smūgiavimas uodega. Jauniklio įkandimas nėra skausmingas. Tačiau suaugusi iguana kanda greitai, tvirtai ir skaudžiai. Šios gynybos tikslas yra sukelti priešui skausmą, kad jis sekantį kartą jos nepultų. Poravimosi metu patinai naudoja įkandimą, kaip ženklą, kad patelė priklauso jam.
Iguanos turi ilgus ir gana aštrius nagus, kuriais įbrėžus, žaizda gyja lėtai ir sunkiai. Todėl iguanoms reikėtų atsargiai apkarpyti nagučius taip, kaip parodyta paveikslėlyje. Tačiau jokiu būdu ne per aukštai!
Iguanų judesiai. Didžiąją dalį iguanos praleidžia gulėdamos ant medžio šakos bei besikaitindamos saulėje. Jei jos ir juda, tai labai lėtai. Tokiu būdu priešui jas yra sunku pastebėti. Tačiau esant pavojui, jos gali judėti labai greitai ir įvairiai.
Šokinėjimas. Iguana šokinėja nuo šakos ant šakos, arba nuo žemės ant kėdės atsispirdama užpakalinėmis kojomis. Dar neįvykus šuoliui galima nuspėti, kur iguana šoks. Ji įtempia užpakalines kojas ir kurį laiką fokusuoja tašką, besiruošdama šuoliui. Kartais iguanai gali nepavykti tinkamai atlikti šuolį ir ji gali kristi žemėn, nepasiekus tikslo. Tačiau tai nebaisu. Iguanos kaip ir katės gali kristi žemėn iš nemažo aukščio pačios nesusižeisdamos.
Laipiojimas medžiais. Iguana ne tik gyvena medžiuose, minta jų lapais, bet ir mielai laipioja medžių šakomis. Ilgų bei aštrių nagų pagalba laipioja ji medžių šakomis neįtikėtinai vikriai. Esant pavojui ji krenta stačiai žemėn, arba šoka į vandenį.
Plaukiojimas. Įšokus į vandenį, iguana plaukia labai gerai. Plaukimui ji naudoja ne tik letenėles, bet ir uodegą. Po vandeniu iguana gali išbūti apie 30 minučių.
Visai faini gyvūnėliai.
rodiklis 
Prisijungti 
