Persų katės

Temos pavadinimas: Persų katės Pen. 07 23, 2010 5:04 pm

ISTORIJA

Persų katės veikiausiai kilusios iš angoros kačių, kurias jūrininkai ir pirkliai atsivežė iš kelionių po Turkiją ir Iraną. Daugelį metų šios pusiau ilgaplaukės katės, dabar vadinamos turkų angoromis, buvo Europos aukštuomenės numylėtinės, dėl jų pametė galvą visas Prancūzijos karaliaus dvaras.
19 a. pabaigoje britų kačių augintojai pradėjo kryžminti grakščiąsias angoras su kitomis veislėmis ir pamažu išvedė masyvesnių ilgesnio ir storesnio kailio kačių veislę. Tos katės ilgainiui virto populiariausia kilmingų kačių veisle pasaulyje - persų ilgaplauke.
Pirmosios persų katės labai skyrėsi nuo dabartinių - senose nuotraukose ir piešiniuose tai aiškiai matyti. Kūnas tapo masyvesnis, plaukas ilgesnis, kailis tankesnis. Tačiau labiausiai skiriasi galvos forma ir nosies ilgis. Pirmųjų "persių" galvos buvo pleištiškos, dabartinių - didesnės ir apvalesnės.
Nosies ilgis nesikeitė daug metų, bet pastaraisiais dešimtmečiais kačių augintojai sumanė išvesti persų katę itin trumpa nosimi, ir galiausiai atsirado katė, kurios nosis nė kiek neišsikišusi.

APIBŪDINIMAS

Persų katės yra vidutinio dydžio, turi didelę apvalią galvą su labai didelėmis taipogi apvaliomis akimis, trumpą nosytę ir nedideles, dailias ausis, kurios yra gana žemai lyginant su kitomis katėmis. Persų kačių kūnas yra ganėtinai stambus, kojos trumpos ir storos. Ant priekinių kojų Persai turi po penkis pirštus, o ant galinių – po keturis. Šios katės nepasižymi ilgomis uodegomis. Ilgaplaukių kailis būna dviejų rūšių. Vienų yra pūkuotas, o kitų panašus į šilką. Dažnai pasitaiko, kad kailis būna abiejų tipų.
Persės yra labai švelnios, prieraišios katės. Jos labai mėgsta žaisti, bet pačios niekada nepradės žaidimo. Dėl savo masės ir trumpų kojų, Persės nėra linkusios aukštai lipti ar šokinėti. Tipiškos šios rūšies katės turi švelnų, tylų balsą, tačiau gana retai jį demonstruoja. Iš šalies žiūrint atrodo, kad mėgstamiausias jų užsiėmimas – savo grožio demonstravimas ir be abejo – ėdimas. Kai kas Persų kates vadina "dažniausiais svetainės svečiais".

RŪŠYS

Vienspalvės (Solid division)
Vienspalvės Persų katės neturi jokių kito atspalvio dėmių ar šešėlių savo kailyje. Visos vienspalvės katės (išskyrus baltas), turi vario spalvos akis. Baltos Persių akys gali būti vario spalvos, mėlynos arba šių dviejų spalvų kombinacija.
Sidabrinio ir auksinio atspalvio (Silver and gold division)
Sidabrinio ir auksinio atspalvio Persų katės turi mėlynas arba žalias akis, kurios yra apvestos arba papuoštos juoda spalva.
Margos (Parti color division), Šešėlinės ir dūmo spalvos (Shaded and smoke division)
Visos šešėlinės ir dūmo spalvos, ir margos Persės turi vario spalvos akis.
Rainos (Tabby division)
Rainų Persų kačių akių spalva – varinė. Tik sidabrinį atspalvį turinčių rainių akys – žalios arba šviesiai rudos.
Dvispalvės (Bi-color division)
Dvispalvės Persės turi vario spalvos akis. šios katės gali būti dviejų tipų. Vienos yra tipiškos t.y. turi baltas kojas ir pilvą, o kitos yra baltos katės turinčios kitos spalvos dėmių.
Himalajų (Himalayah division)
Himalajų katės išvestos poruojant Persų kates su Siamo katėmis. Jos yra Persų katės su Siamo kačių kailio spalvomis.

STANDARTAS

Idealus Persų katinas turi būti stambaus sudėjimo, meilios veido išraiškos ir švelnių, apvalių kūno linijų. Didelės, apvalios, plačiai išdėstytos akys prisideda prie bendro vaizdo ir išraiškos. Ilgas storas kailis pabrėžia katės apvalumą.
Galva: plati kaukolė daro ją apvalią, masyvią. Kaklas trumpas ir storas.
Nosis: trumpa, riesta ir plati.
Skruostai: pilni.
Nasrai: platūs ir stiprūs.
Smakras: pilnas, gerai sudėtas, apvalokas.
Ausys: mažos, apvalios, pakrypusios į priekį ir ne pernelyg atviros. Yra toli viena nuo kitos ir gana žemai ant galvos, neiškreipia jos apvalaus kontūro.
Akys: įspūdingos spalvos, didelės ir apvalios. Kadangi yra toli viena nuo kitos, tai suteikia snukiui meilią išraišką.
Kūnas: žemo tipo, platus, truputį įlinkęs per pečius. Vienodai masyvus tiek pečių, tiek ir pasturgalio srityje. Raumeningas, be jokių nutukimo požymių.
Kojos: trumpos, storos ir stiprios. Priekinės kojos nesulinkusios. Užpakalinės kojos tiesios žiūrint iš užpakalio.
Letenos: didelės, apvalios ir tvirtos. Kojų pirštai arti vienas kito, ant priekinių kojų po penkis, ant užpakalinių – po keturis.
Uodega: trumpa, tačiau proporcinga kūnui, neišlenkta. Ramioje padėtyje visada žemiau kūno linijos.
Kailis: ilgas, storas, neprigludęs prie kūno. Geros sandaros, blizgantis ir gyvybingas. Auga ilgas ant viso kūno, tame tarpe ir ant pečių. Apykaklė didžiulė, tęsiasi ir giliai tarp priekinių kojų. Ant ausų ir padų auga ilgais kuokštais.
Neigiami bruožai: užsirietusi arba pernelyg ilga uodega, neteisintas pirštų skaičius, bet koks matomas stuburo iškrypimas, kaukolės deformacija kurios pasekmė – snukio ar galvos asimetrija, žvairos akys.

PRIEŽIŪRA

Įsitaisius Persų katę, daugiausia laiko tenka skirti kailio priežiūrai, bet akių irgi derėtų neapleisti. Kailis prašmatnus, labai storas, ilgi minkšti plaukai itin lengvai veliasi.
Jei nešukuosite katės bent porą dienų, plaukai susivels kaltūnais, kuriuos iššukuoti, kad katei neskaudėtų, ne taip paprasta. Tiek parodinę, tiek neparodinę persę reikia šukuoti nuolat, o ne kada turite laiko. Neprikišti rankų prie kailiuko kokią savaitę tiesiog nežmoniška. Laimei, dauguma persų kačių mėgsta būti šukuojamos, bet yra ir tokių, kurios pasiunta išvydusios šepetį. Tai priklauso ne vien nuo gyvūnėlio būdo. Geras veislininkas nuo mažens pratins kačiukus prie šepečio ir šukų, kad suaugusios katės laikytų šukavimą savaime suprantamu dalyku ir jį mėgtų.
Jei neketinate savo katės nešti į parodą, pakaks kasdien rūpestingai iššukuoti jos kailiuką metaliniu šepečiu, o susivėlusias vietas kartą per savaitę iššukuoti retomis šukomis. Atkreipkite dėmesį į plaukus tarp priekinių ir užpakalinių kojų, pauodegyje, ant krūtinės, pilvo ir po smakru. Niekada nepeškite plaukų; šukuokite dažnai ir kantriai. Jei kailiukas purvinas, galite apibarstyti specialia pudra, sugeriančia nešvarumus ir riebalų perteklių. Šios pudros galima įsigyti gyvūnų priežiūros prekių parduotuvėse ir kačių parodose. Įtrynę pudrą, stropiai iššukuokite, kad kailyje jos neliktų nė pėdsako.
Maždaug kartą per tris mėnesius galite savo persę išmaudyti, bet naudokite tik kačių šampūną. Po vonios lengviau iššukuoti išslinkusius, negyvus plaukus, nuo kurių kailyje atsiranda kaltūnų. Susivėlusius kaltūnus, kurių iššukuoti niekaip neįmanoma, atsargiai iškirpkite.
Persų katėms daug bėdos pridaro ašarojančios akys: snukučio raukšlėse lieka tamsūs, negražūs ašarų pėdsakai. Gali pasirodyti, kad akys dažniau ašaroja šviesių plaukų persėms, bet iš tiesų ant jų snukučio tiesiog geriau matyti pėdsakai. Valykite snukučio raukšles ir plaukus apie akis minkštu skudurėliu, sudrėkintu specialiu kačių akių valikliu arba vėsiu virintu vandeniu. Be to, kartais teks išvalyti ausis: įtrinti į jas specialų ausų valiklį, o paskui pašalinti nešvarumus nuo paviršiaus vatos tamponėliu.
Parodinių kačių priežiūra apskritai nelabai skiriasi nuo neparodinių. Parodines kates reikia dažniau maudyti, o negyvus plaukus iš kailiuko kasdien po truputį išpešioti ranka. Pagal veislės standartą, persų ilgaplaukės ausytės turi būti mažos, todėl parodinių kačių augintojai rūpestingai apkerpa arba švelniai išpeša trumpučius plaukelius, augančius palei ausies kraštą (tik ne plaukų kuokštelius, kyšančius iš ausies!), nes jie optiškai didina ausis. Be to, parodinę katę reikia valyti specialia pudra ir šukuoti daug dažniau, kad sąvėlų nebūtų nei iš tolo, o kailiukas būtų švarus, purus ir neprigludęs prie kūno. Aštrius persų ilgaplaukės nagų galiukus reikia nuolat pakirpti geromis žirklutėmis.
Persų katės gražiausios žiemą, nes pavasarį ir vasarą šeriasi. Tuo metu reikia žiūrėti, kad gyvulėlis prausdamasis neprisirytų daug plaukų.

MAUDYMAS

Dauguma gerai prižiūrimų kačių yra pripratusios prie maudymo ir nesidrasko. Jei pirmą kartą teks maudyti jau suaugusią katę, vargas ir jums ir jai, taigi dėl viso pikto kartais ją išmaudykite mažą.
Maudydami katę, žiūrėkite, kad vanduo nepatektų į akis, ausis ar burną. Naudokite tik kačių šampūną, jokiu būdu ne skirtą žmonėms, kadangi jis pažeidžia katės plauko struktūrą ir riebalines liaukas. Džiovinti galite plaukų džiovintuvu, bet jei katė baidosi, sausai iššluostykite ją rankšluosčiu ir paguldykite šiltoje vietoje, kur nepučia skersvėjis.
Jei katė labai nemėgsta maudytis, galite ją valyti specialia bekvape pudra, kuri sugeria nešvarumus ir riebalų perteklių. Apibarstykite kailį pudra ir įtrinkite. Paskui šukuokite katę, kol kailyje neliks miltelių

NAGŲ PRIEŽIŪRA

Katės dažnai galanda nagus. Tai instinktyvus elgesys ir jūs jo nepakeisite. Kačiukai kartais suleidžia nagus į sofą ar į durų staktą. Be abejo nuo to reikia gyvulėlį atpratinti, bet katės yra gyvūnai ir nesupranta kokie brangūs yra jūsų baldai. Parūpinkite katei stulpą nagams galąsti arba sizalio ar kokoso plaušų demblį. Jei suėmę kačiuką už priekinių letenėlių padraskysite stulpą ar demblį, gyvulėlis labai greitai supras, kad tai jo draskomoji nuosavybė.
Patartina nuolat nukarpyti aštrius nagų galiukus (ypač priekinių letenėlių). Žirklių galima nusipirkti gyvūnų priežiūros parduotuvėse ir parodose. Jei bijote įkirpti kačiukui, paprašykite, kad veterinaras nukarpytų nagus.

AUSŲ PRIEŽIŪRA

Dauguma kačių nugyvena gyvenimą, nepažinusios jokių bėdų dėl ausų, nors šeimininkai jų nevalo. Tačiau kartais katę apninka ausų erkės. Požymis - juosvai ruda dvokianti siera ausyse. Ausų erkes būtina naikinti, nes gali prasidėti vidinės ausies uždegimas. Vaistus paskirs veterinaras.
Katės ausis reikia valyti tik specialiu valikliu. Įlašinami keli lašai valiklio, pamasažuojama ausis ir iššluostoma vatos tamponėliu ir minkštu skudurėliu. Reikia valyti ausis atsargiai, stengiantis nenustumti nešvarumų gilyn į ausį.

AKIŲ PRIEŽIŪRA

Persų katėms daug bėdos pridaro ašarojančios akys: snukučio raukšlėse lieka tamsūs, negražūs ašarų pėdsakai. Gali pasirodyti, kad akys dažniau ašaroja šviesių plaukų persėms, bet iš tiesų ant jų snukučio tiesiog geriau matyti pėdsakai. Valykite snukučio raukšles ir plaukus apie akis minkštu skudurėliu, sudrėkintu specialiu kačių akių valikliu arba vėsiu virintu vandeniu. Be to, kartais teks išvalyti ausis: įtrinti į jas specialų ausų valiklį, o paskui pašalinti nešvarumus nuo paviršiaus vatos tamponėliu.

DANTŲ PRIEŽIŪRA

Reikia nuolat tikrinti ar ant katės dantų nesusidarė akmenų, nes nuo šių tamsių apnašų dantys gali pradėti gesti ir galiausiai iškristi. Kad dantys neapsitrauktu akmeniniu apnašu, kartais katę reikia šerti sausu, kietu ėdalų. Niekada neduokite katei kaulų, nes jie gali skilti.
Jei katei ant dantų susidarė akmenys, paprašykite veterinaro juos pašalinti.

MAISTAS KATĖMS

Palyginti su šunimis, katės turi gauti daugiau mėsos ir nors kai kurios turi keistų mitybos įpročių, dauguma kačių suka nosį, gavusios košių ir panašių patiekalų.
Kai kurie žmonės patys taiso ėdalą katėms, bet tada reikia puikiai žinoti katės mitybos reikalavimus ir įvairių produktų sudėtį.
Per daugelį metų sukurta įvairių rūšių puikios kokybės pramoniniu būdu gaminamo kačių ėdalo. Jei katę šeriate juo, ji tikrai gauna visas būtinas maisto medžiagas. Rinkitės kačių ėdalą be konservantų, nes kai kurios katės jam alergiškos. Neduokite katėms kiaulienos, nes ji gali būti užkrėsta bakterijomis, sukeliančiomis neišgydomą Aueskio ligą.
Daugelis kačių labai mėgsta pieną, tačiau jis gali sukelti viduriavimą, mat daugelis kačių negali suvirškinti laktozės, esančios visuose nesterilizuotuose pieno produktuose. Retkarčiais katei galite duoti sutirštinto pieno arba sterilizuotos grietinėlės. Gyvūnų priežiūros parduotuvės jau prekiaujama katėms skirtu pienu.
Dauguma kačių ėda tiek, kiek reikia, taigi šerkite jas, kai prašo.
Katei visada turi būti padėtas dubenėlis su švariu geriamuoju vandeniu, kurį reikia keisti kas dien.

ŽOLĖS ĖDIMAS

Švaruolės katės prausiasi kelis kartus per dieną. Katės liežuvis turi mažus užlinkusius kabliukus, todėl gyvūnui tenka praryti visus plaukus, kurie išsipeša. Katė ėda žolės lapelius, kurie jai yra gamtiniai vimdomieji, nes skrandyje susikaupę plaukai trikdo virškinimą.
Taigi, naminei katei reikėtų pasodinti vazonėlį žolės, kad ji galėtų atsikratyti plaukų gumulėlių. Jei katei truks žalumynų, ji ims kramtyti kambarinius augalus. Jums tai veikiausiai nepatiks, o katėms daugelis kambarinių augalų yra nuodingi. Kai katė šeriasi, dažniau ją sukuokite

KATĖS TUOLETAS

Kraiko loveliai kainuoja ir atrodo labai įvairiai. Pigiausi yra atviri padėklai, bet jie labai nepraktiški. Katės instinktyviai užkasa šlapimą ir išmatas, o kraikas iš atviro padėklo išbarstomas į visas puses. Išmintingiausia įsigyti uždarą lovelį; geriausi būna su pakeliamomis landos durelėmis ir kvapų filtru dangtyje.
Geriausios kraiko rūšys yra tos, kurios supuola į gabaliukus katei šlapinantis. Gumuliuką nesunku išmesti, o lovyje lieka švarus ir sausas kraikas.

BLUSOS

Net kambarines kates kartais apninka blusos. Labai lengva įsitikinti ar katė turi blusų, tereikia apžiūrėti pauodegį ir pilvą. Jei blusų yra, kaip mat pastebėsite jų išmatas - juodas kruopelytes. Šie įkyrūs parazitai gali išvaryti iš proto tiek jus, tiek ir jūsų katę. Jos dauginasi labai greitai.
Prekiaujama įvairiais vaistais nuo blusų. Geriau nesirinkite vaistų patys, kreipkitės į veterinarą. Antkakliai nuo blusų erzina odą aplink kaklą, taigi nuo jų katė gali net pradėti plikti. Svarbu išnaikinti blusas ne tik katės kailyje, bet ir visoje aplinkoje. Mažiems kačiukams nevartokite suaugusioms katėms skirtų vaistų nuo blusų!

KIRMĖLĖS

Kirmėlės - bjaurūs parazitai, negydomos katės gali labai nusilpti.
Kirmėlių būna visokių, dažniausios yra askaridės ir kaspinuočiai. Dauguma kačiukų jau gimsta užsikrėtę kirmėlių lervomis nuo motinos. To išvengti neįmanoma, net jei motina katė yra nuolat gydoma nuo kirmėlių. Dažniausia kačių veisėjai dar prieš atiduodami kačiukus gydo juos nuo kirmėlių. Suaugusiai katei profilaktiškai reiktų du kartus per metus duoti vaistų nuo kirminų.

SKIEPAI

Visas kates reikia reguliariai skiepyti nuo nepagydomų ar sunkių ligų, tokių kaip kačių maras ar gripas. Žindomus kačiukus nuo daugelio ligų apsaugo motinos piene esantys antikūniai. Pirmą kartą kačiukai skiepijami aštuonių ar devynių savaičių.
Veterinaras kiekvienam kačiukui išduoda skiepų knygelę, kurioje pažymi, karand]da, nuo kokių ligų ir kokia vakcina skiepytas gyvulėlis. Knygelėje nurodoma ir pakartotinio skiepijimo data.[/rand