Nimfa (Nymphicus hollandicus)
Kilmės šalis: Australija
Kūno ilgis: 30-35 cm
Svoris: 80-100 g
Gyvenimo trukmė: iki 25 metų
Išvaizda. Nimfa – vidutinė dydžio papūga, kurios pagrindinis bruožas – tai ant viršugalvio esantis puošnusis plunksnuotas kuodas, o ties ausimis - ryškių plunksnų „skruostukai“. Tuo pačiu tai pagrindiniai požymiai, pagal kuriuos galima atskirti patiną nuo patelės. Patinėlių kuodas bei pakaklė yra ryškiai geltonos spalvos. Tuo tarpu patelių galva ir kuodas pasižymi pilka spalva tik su keliomis gelsvomis plunksnelėmis. Patinėlių apvalūs „skruostukai“ ryškiai oranžinės spalvos, o patelių kiek blankesni, tarytum matomi pro rūką. Kitas ryškus požymis - tai uodegos vidinės pusės plunksnos: patelių (kaip ir jauniklių) plunksnos pilkšvos spalvos su geltonomis juostomis, o patinėlių – juodos. Lyginant patiną su patele, patinėlis savo plunksnomis visuomet yra ryškesnis. Jaunikliai labiau panašūs į pateles.
Nimfų sparnai tamsiai pilki su priekyje esančiom baltom juostom. Akys rudos, snapas tamsiai pilkas, kojos melsvai pilkos. Tiesa, nimfos jau daug metų yra veisiamos nelaisvėje, todėl šių paukščių dydis, svoris, kūno ilgis gali skirtis nuo pirminės nimfos kūno formos. Neretai išveisti paukščiai yra didesni nei jų giminaičiai gyvenantys gamtoje. Dėl mutacijos, plunksnų atspalviai taip pat įgavo variaciją: vietoje įprastos pilkšvos kūno spalvos, nimfos gali būti sidabrinės, geltonos ar baltos. Vyraujant šviesiom spalvom lytį atskirti gerokai sudėtingiau.
Savybės. Įsigiję nimfą galite būti ramūs – namuose tvyros ramybė. Ši papūga – ramus paukštis, kurio balsas skamba gana monotoniškai. Tiesa, pasitaiko atvejų, kuomet papūgėlė ima garsiai rėkti, jei ką nors išgirsta už lango ar per televizorių, o ypač jei ji atskiriama nuo kito paukščio, su kuriuo drauge gyveno viename narvelyje. Papūgėlė gali riktelti ir be jokios priežasties, ypač rytais ir vėlyvą popietį. Tačiau iš esmės tai yra tylus paukštis ir jei nimfa rėkia nuolat – tai ženklas, jog kažkas negerai.
Nimfa – tai dieną aktyvus paukštis. Dieną papūgėlė budri išbūna 12 valandų, atėjus nakčiai paukščio narvelį apdenkite skraiste ir leiskite paukščiui išmiegoti 12 valandų. Dažniausiai nimfos prabunda anksti ryte. Būtų puiku, jei atsibudęs paukštelis narvelyje jau rastų paruoštą lesalą bei šviežio vandens.
Narvas. Nimfos kaip ir visos papūgos gamtoje gyvena dideliais būriais. Todėl vienam paukščiui narvelyje bus tikrai liūdna. Visuomet yra rekomenduojama laikyti nimfų porelę. Neturint antros nimfos, kartu galite apgyvendinti kikilį ar kitą nedidelį paukštelį. Ramiosios nimfos puikiai sutaria net ir su aktyvesniais paukščiais. Svarbiausia, kad nimfa narvelyje nebūtų apgyvendinta viena. Jei sode turite voljerą, tuomet galite laikyti nedidelį nimfų būrį.
Atsivežus į namus nimfą, iš transportui skirtos dėžutės paleiskite paukštį tiesiai į jo narvelį ir pirmą savaitę palikite ramybėje, kad Jūsų augintinis apsiprastų. Įprastai nimfos prijaukinamos gana greitai.
Narvas skirtas nimfoms turėtų būti pakankamai erdvus, kad paukštis jame galėtų paskristi nedidelius atstumus sparnais neliečiant narvo grotų. Porelei rekomenduojamas narvas turėtų būti 1,5 m ilgio, 1 m pločio ir 0,7 metrų aukščio. Geriausia įsigyti kvadrato formos narvą, nes tokiame narve paukščiui lengviausia paskristi į visas puses. Tačiau net ir esant pakankamai erdviam narvui, nimfą būtina išleisti iš narvelio ir leisti paskraidyti po kambarį kiekvieną dieną. Australijoje sausuoju periodu išdžiūvus vandens telkiniams nimfos nuskrenda didžiulius atstumus kol suranda kitą vandens telkinį bei pakankamą kiekį lesalo. Taigi, šie paukščiai – puikūs ir labai geri skraidytojai. Gamtoje mažiausias skrydžio nuotolis – 4 metrai į ilgį arba 2 metrai į plotį. Taigi, tokio dydžio narvo nerasite, todėl paskraidyti nimfai po kambarį – gyvybiškai svarbu. Be to, šios papūgos skrydis dažnai esti staigus, netikėtas ir greitas, reikalaujantis daug vietos. Pirmą kartą norint išleisti paukštuką paskraidyti – atidarykite narvo groteles ir palikite. Nenustebkite, jei paukštis neišskris iš narvelio net ir porą valandų – papūgai reikia apsiprasti ir įsidrąsinti, nes aplinka yra nauja ir dar nepažįstama. Pagaliau išskridusi nimfa iš narvelio greičiausiai nutūps ant aukščiausios kambario vietos – karnizo arba lempos – o atgal į narvelį sugrįš praėjus ilgam laiko tarpui. Jei grįžęs paukštis lesykloje ras šviežio lesalo ar gardėsį – ateityje papūgėlei tai bus puiki motyvacija visuomet „sugrįžti namo“. Pirmais kartais išskridus paukščiui iš narvo uždangstykite visas stiklines duris ar veidrodžius. Kitu atveju paukštis gali prarasti orientaciją, atsitrenkti ir susižaloti. Net jei Jūsų paukščiukas ne vienus metus gyvena drauge su Jumis, nepalikite jo laisvai skraidyti be priežiūros. Nimfa gali įstrigti tarp spintos ir sienos, įkristi į vazą ar užsikabinti už užuolaidos ir taip pasilikti kabėti. Panašiose situacijose paukštelis neišsivers be žmogaus pagalbos. Todėl nakties metu arba Jums nebūnant namuose ilgesnį laiką paukštį laikykite uždarytame narvelyje.
Nimfai skirtą narvą pastatykite ramiame, šviesiame kambario kampe, geriausiai netoli lango. (Jokiu būdu ne kambario viduryje!) Įsitikinkite ar Jūsų parinktoje vietoje paukščio nepasiekia skersvėjis, tabako dūmai, garai sklindantys iš virtuvės bei žmonių keliamas triukšmas. Gerai būtų, jei nimfos apgyvendintame kambaryje nebūtų televizoriaus. Idealu, jei narve aukščiausias nutūpimo taškas yra aukščiau žmogaus akių. Mat nimfos jaučiasi saugiau ir geriau, kai jos gali žvelgti į šeimininką iš viršaus.
Be girdyklos bei lesyklos nimfos narve būtinai turi būti medinės laktelės. Nimfoms labai patinka ką nors knibinėti, be to, tokiu būdu jos nudildina snapą. O medinės laktelės, kurias galite pagaminti iš šakų, suteikia paukščiui tokią galimybę. Šakos ypač rekomenduotina, nes jų žievę paukštis gali pakramsnoti. O jei šakelės su žaliais išdygusiais lapeliais – tuomet nimfa jausis lyg tikroje gamtoje. Medinių laktelių gamybai labiausiai tinka beržo, gluosnio, ąžuolo, liepos, kaštono, klevo, riešutmedžio bei nepurkštų vaismedžių šakos. Nenaudokite akacijų, sedulos bei kukmedžio, kurie nimfai yra nuodingi. Jei kambaryje turite pakankamai vietos – pritvirtinkite šaką prie sienos. Dėl būtinybės paukščiui galąsti snapą, Jūsų baldai, spintos ar paveikslų rėmai gali būti kiek apgadinti. Tuo tarpu šaka - puikus pakaitalas norint išvengti tokių nemalonumų.
Paukščio narve taipogi turi būti smėlio bei kreidos. Smėlis padeda paukštuko skrandyje suvirškinti grūdinį lesalą. O kreida reikalinga paukščiams kaip pagrindinis kalcio šaltinis jų kaulams, nagams bei snapui. Kreidelės narve turi būti pastoviai. Be to, į kreidą paukštis taip pat pasigalanda snapą. Narve taip pat turėtų būti nedidelis baseinėlis su vandeniu, skirtas nimfos maudynėms. Tiesa, ne visos nimfos maudosi vandens dubenyje. Kitoms labai patinka šmurkštelėti tarp drėgnų lapų, trečios teikia pirmenybę „dušui“. Kai kurios nimfos net rikteli iš pasitenkinimo, kuomet šeimininkas purškia vandenį iš gėlėms skirto purškiklio ant paukščio plunksnų. Taigi, išbandykite visus variantus ir Jūs sužinosite, kurioms maudynėms Jūsų papūgėlė teikia pirmenybę.
Kaip ir kiekvienam paukščiui, nimfoms žaislai taip pat suteikia daug džiaugsmo. Jei papūgėlė narvelyje viena – nupirkite veidrodį. Žinoma, nimfos atvaizdas neatstos gyvo paukščio, tačiau optinės apgaulės dėka Jūsų nimfa nesijaus tokia vieniša. Kiti mieli žaislai – tai varpeliai, mediniai žiedai, virvės. Geriau rinkitės ne plastmasinius, o medinius žaislus. Nesant labai dideliam narvui pakabinamus žaislus kabinkite kambaryje tokiu būdu taupant narvo erdvę. Beje, jei auginate dvi nimfas, šios labai mėgsta žaisti su viena kitos uodega.
Lesalas. Nimfoms reikia duoti 2 arbatiniusšaukštelius grūdinio lesalo. Jos taip pat minta soromis, vaisiais ir daržovėmis, augaliniu lesalu, kaip pvz. špinatais, kiaulpienėmis. Suprantama, žalumynai, kuriuos duosite paukščiui, negali būti apdoroti chemikalais arba būti auginami prie gatvės. Galite duoti virto kiaušinio, varškės sūrio, kuris padeda suvirškinti grūdus paukščio skrandyje. Nimfą galima maitinti lesalo mišiniu, skirtu banguotoms papūgėlėms bei kanarėlėms. Kaip papildą į bendrą mišinį paberkite saulėgrąžų. Kukurūzų burbuolė nimfai tikras gardumynas.
Jokiu būdu neduokite maisto likučių nuo Jūsų stalo. Nerizikuokite duoti ir tokio maisto, kuris yra aitrus ar apkartęs.
Nepamirškite ir maisto papildų. Ypač duokite rudenį bei pavasarį, kuomet padidėja vitaminų poreikis kiekviename organizme. Plunksnų metimo laikotarpiu bei perėjimo metu paukščio organizmas taip pat yra itin nusilpęs, todėl būtinai papildomai duokite vitaminų bei mineralų.
Priežiūra. Nimfas prižiūrėti nesudėtinga. Tiek sparnų, tiek uodegos plunksnas šie paukščiai prisižiūri patys pustydami snapu. Atkreipti dėmesį reiktų nebent į paukščio nagus bei snapą, kurie gali užaugti per ilgi. Nimfos snapas gali prarasti savo įprastą išvaizdą jei paukštis neturi galimybės kur jį pasigaląsti. Todėl šaka, medinės laktelės ar kreidos gabalėlis būtinai privalo būti paukščio narve. Deformuotą snapą patrumpinti nesudėtinga, tačiau būtina specialisto pagalba.
Jei laktelės skersmuo per siauras, nimfos nagai gali užaugti per ilgi. Specialiomis tam skirtomis žirklutėmis paukščio nagus pakirpti visiškai paprasta. Tiesa, paukštis gali kiek išsigąsti ir skaudžiai įkąsti, todėl šią procedūrą patariama atlikti užsimovus pirštines.
Jaunikliai. Lytiškai nimfos subręsta nuo 9 mėnesių. Tačiau norint, jog nimfa sulauktų palikuonių, patariama luktelti iki metų ir tuomet suvesti su patinėliu. Vienoje dėtyje kiaušinių būna nuo 4 iki 6, iš kurių maždaug po 21 dienos išsirita jaunikliai. Įdomu tai, kad padėtus kiaušinius dieną šildo patinėliai, o naktį patinėlį pakeičia patelės. Gamtoje nimfos peri oloje, urve ar kitoje uždaroje patalpoje. Tad jei Jūsų nimfa ruošiasi perėti, į narvą įdėkite specialiai tam skirtą dėžutę. Geriausia, kad dėžutė būtų medinė. Perėjimo laikotarpiu palikite paukščius ramybėje. Nesmalsaukite, nes perinčios nimfos yra itin jautrios ir dėl bet kokių trukdžių jos pačios gali suskaldyt savo kiaušinius. Gimę jaunikliai po 8 dienų įgauna bruožus būdingus nimfoms. O po 5 savaičių jaunikliai jau išmoksta skraidyti. Kūno dydžiu jie panašūs į tėvus, palieka lizdą ir jau gali pradėti gyventi savarankiškai.
Auklėjimas.Nimfą galite tiek prisijaukinti, jog paukštis ims lesti iš Jūsų rankos, tačiau kad paukštis taip elgtųsi, Jums teks ilgokai padirbėti. Pirma taisyklė – visuomet elkitės ramiai. Lesalą paberkite ant ilgos plokščios lentutės galo, o už kito galo lazdą laikykite rankoje. Šią procedūrą kartokite kiekvieną dieną lazdos galą su lesalu po truputėlį artindami link savęs. Galiausiai kai paukštis įgis pasitikėjimą, lazdą jau galite pakeisti ranka, o dar vėliau jau lesinti ir iš delno. Kol paukštis išdrįs nutūpti Jums ant piršto, vidutiniškai gali užtrukti 2-3 savaites. Savaime suprantama, šios proceso venkite jei paukštuką įsigijote visai neseniai. Pirmiausia leiskite paukščiui apsiprasti Jūsų namuose.
Jei nimfą pirksite vildamiesi, jog ją išmokysite atkartoti ištisus sakinius – Jūs klystate. Nuosekliai mokant nimfą galima išmokyti pasakyti kelis žodžius, daugiausia trumpą sakinį ar sušvilpauti kokią melodiją. Tačiau iš esmės šis paukštis nėra puikus kalbėtojas. Patinėliai kiek geresni imitatoriai už pateles. Tiesa, nors nimfa mažai garsus skleidžiantis paukštis, tačiau labai aiškiai sugebantis išreikšti savo emocijas. Jas nesunkiai nuspėsite iš ant viršugalvio esančio kuodo padėties. Jei nimfa tupi nuleistu galvos kuodu – papūga atsipalaidavus, o jei pakeltu – ji suklusus, akyli. Jei nuleidžia kuodą žemiau nei įprastai, tai reiškia, jog Jūsų paukštis pyksta, jis yra agresyvus. Pasipiktinimą galite atpažinti ir iš šiek tiek pakeltų sparnų bei nedaug praverto snapo. Na, o jei nimfa ypač aukštai iškelia savo kuodą, žinokite, jog papūga daro įspūdį.
Ligos. Jei paukščiu gerai rūpinamasi, o ypač jei kreipiamas atidus dėmesys į švarą, tuomet nimfos suserga itin retai. Žinoma, išskyrus sužeidimus. Jei pastebėjote, kad Jūsų nimfa lesa mažiau nei įprastai, ji silpna, nuvargusi, mieguista, su pasišiaušusiom plunksnom styro kampe arba jei išmatos minkštos ir pakeitusios spalvą – ženklas, kad Jūsų paukštukas greičiausiai serga. Viena dažniausiai pasitaikančių ligų – peršalimas. Paukštis gali peršalti esant nuolatiniam skersvėjui, staigiems temperatūrų pokyčiams ar girdant bei maudant pernelyg šaltame vandenyje. Ši liga pasireiškia iš paukščio čiaudėjimo bei skystų išskyrų bėgančių iš snapo skylučių. Tokiu atveju labai naudingas papildomas šildymas, nors ir paprastos stalinės lempos. Paukščio tupėjimo vietą reiktų sušildyti iki 30-33°C.
Virškinimo sutrikimai. Virškinimo sutrikimai atsiranda dėl prastos lesalo kokybės. Paukštis viduriuoja, neskraido, o tupi ant narvo dugno. Šildoma lempa šiuo atveju taip pat labai padeda. Galite duoti ramunėlių arbatos. Dėl tolesnio gydymo būtina konsultuotis su specialistu.
Sužeidimai. Susižeisti paukštis gali įvairiai, todėl ir gydymas gali būti skirtingas. Pavyzdžiui, jei nimfa su nagučiais užkimba už kokios medžiagos ir negali išsivaduoti, stengdamasi ištraukti koją, ji gali šią išsarinti. Tokiu atveju koją reiktų įtvirtinti dviem savaitėms. Na, o kraujuojančias žaizdas galima gydyti užbėrus antibiotinę žaizdų pudrą bei užrišus bintą. Suteikus pirmą pagalbą bet kokiu atveju kreipkitės į veterinarą. Juolab, kad paukštis su snapu bintą labai greitai gali nisidraskyti.
Plunksnų metimas. Plunksnų metimas – tai ne jokia liga, tačiau šiuo laikotarpiu paukščio organizmas yra labai nusilpęs, todėl būtina papildomai duoti vitaminų bei mineralų. Plunksnų metimas pirmą kartą įvyksta paukščiui sulaukus 3-4 mėnesių arba po perėjimo laikotarpio. Nenustebkite ir neišsigąskite, kuomet paukštis meta plunksnas – šis procesas būtinas ir labai svarbus jo organizmui.
rodiklis 
Prisijungti 
