ĮŽANGA
Tarantulai yra vorai, o jų visame pasaulyje priskaičiuojama apie 35000 rūšių , iš jų 850 rūšių priklauso tarantulams ar vorams paukštėdoms. Jie turi aštuonias akis ir aštuonias kojas, gana plaukuoti, ir turi dvi dideles iltis - heliceras. Kai kurie rudos, juodos spalvos, bet sutinkami ir įvairių ryškių spalvų. Jie gali būti piršto nago dydžio arba pietų lėkštės dydžio.
Tarantulai gyvena drėgnuosiuose tropikų miškuose, savanose, dykumose. Jų grobis įvairus - vabzdžiai, smulkūs stuburiniai: graužikai, varlės ir maži paukščiai. Medžiojimo būdai keli: lėtai sėlina ir tada greitai šoka ant aukos, į kurią susmeigia savo iltis, arba tūno pasislėpę savo slėptuvėje, laukdami pro šoną einančio grobio. Nuodai, patekę į kūną, aukos vidinius organus paverčia skysta mase, kurią voras be vargo sudoroja, nes voro anatomija nepritaikyta kietam maistui kramtyti. Daugelis gyvūnų bando tarantulus suvalgyti, bet nesėkmingai, kadangi jie turi kelias geras savigynos priemones. Plaukeliai ant nugaros ar pilvo gali lūžti nuo silpno prisilietimo, įsmigdami į priešo odą ar atviras gleivines (nosies šnerves, akis) sukeldami jam nenusakomą skausmą. Jie yra greiti bėgikai, turi aštuonias kojas, bet jeigu ir tai nepadeda , gindamasis voras - gali įkasti. Tačiau jų nuodai nėra skirti savigynai, jie skirti grobio medžioklei.
TEMPERATŪRA
Daugumai vorų optimaliausia aplinkos temperatūra turėtų būti 24-30C0 dieną, vidutinė 27C0. Jei terariumas mažas reikėtų vengti kaitrinės lemputės , nes nuo jos gali perkaisti terariumas ir oras bus sausas. Dideliuose terariumuose galima naudoti mažo galingumo lemputes. Geriausia naudoti 15W, tik reikia sekti, kad oro drėgmė išliktų aukšta. Kaitinimo kilimėlius galima naudoti mažesniems terariumams, juos padedant po terariumo dugnu ar prie galinės jo sienelės. Jeigu terariumuose laikomi žemės paklotėje gyvenantys vorai, nepatartina šildyti visą terariumo dugną. Šildymo kabeliai naudojami taip pat kaip ir šildymo kilimėliai.
Maistas
Svirpliai (Gryllus sp.) - tinkamas maistas jūsų vorui, jų būna įvairiausių dydžių todėl vorui galima maistą parinkti pagal jo dydį.
Skėriai (Locusta , Schistocerca) - užima žymią vietą vorų racione, tik reikia atsižvelgti į voro ir maisto dydžio santykį
Tarakonai (Blattaria) – maistas įvairaus dydžio vorams, dideli tarakonai (Blaptica dubia, Blaberus craniifer) maistas dideliems vorams, mažesni vorai valgo mažus tarakonus (Nauphoeta cinerea, Shelfordella tartara).
Milčiaus lervos (Tenebrio molitor) – maistas duodamas mažiems, augantiems vorams, tik reikia sekti, kad lerva neliktų terariume, voro nėrimosi laikotarpiu ( milčiaus lerva – agresyvi, gali suėsti besineriantį vorą).
Juodvabalio lervos (Zophobas morio) – maistas, kuriuo šeriami didesni, ūgtelėję vorai.
Graužikai (Rodentia) - užaugusiam tarantului galima duoti ėsti mažus dar raudonus, ar su pūkeliu peliukus.
Dauguma didelių vorų mielai ėda varles, mažus driežus, kurie neturėtų būti labai dideli, kad voras juos lengvai sugautų ir suėstų.
MAITINIMAS
Mažus vorus reikėtų maitinti 2 -3 kartus per savaitę, jau didesnius vorus vieną kartą per savaite. Maitinimas dar priklauso nuo rūšies: T. blondi rūšies mažus voriukus reikėtų maitinti daugiau ir dažniau, nei Aphonopelma šeimos vorus. Nereikia bijoti peršerti vorą, nes vorai valgo tik kol jaučiasi alkani. Patartina vorams vabzdžius duoti tik po vieną, kadangi keli vienetai lakstantys po terariumą, vorui gali sukelti stresą. Subrendusios vabzdžių patelės , terariume gali pridėti kiaušinių iš kurių išsirita jaunikliai. Jei terariume atsiranda mažų vabzdžių, reikia pakeisti gruntą kuriame yra kiaušinių, ar jauniklių, nes kai kurie iš jų gali sužeisti vorą nėrimosi laikotarpiu. Dauguma vabzdžių yra visaėdžiai, todėl jie puola besineriantį vorą, nes tuomet jis labiausiai pažeidžiamas.
DRĖGMĖ
Kaip ir visiems žemės gyvūnams vorams reikia vandens. Terariume turi būti vandens indas iš kurio, kai kurios vorų rūšys galėtų atsigerti, kiti vorai geria nuo lapų, šakelių, terariumo sienelių. Drėkinti terariumą reikia 3 kartus per savaitę, jei voras iš atogrąžų, 1 kartą - jei tai pusdykumių rūšis. Drėkinti galima su gėlių purkštuvu. Drėgnųjų atogrąžų miškų vorams patartina palaikyti 80-90% oro drėgnumą, vidutinio klimato vorams 70-75% oro drėgnumą, o pusdykumių gyventojams 60% oro drėgnumą.
Kitą vertus jeigu terariume per drėgna ir bloga ventiliacija, jame pradeda veistis įvairūs parazitai, augti pelėsiniai grybai gali atsirasti puvinys, ko pasekoje voras gali susirgti - jam gali prasidėti kojų ligos.
TERARIUMAS
Patogiausi terariumai vorams laikyti - stikliniai su priekyje esančiomis stiklinėmis durelėmis. Urvus kasančioms rūšims, reikalingas storas kraiko sluoksnis, todėl juos patartina laikyti plastmasinio tipo terariumuose, kurių atidarymas yra iš viršaus.
Didelių rūšių vorams (Theraphosa, Pamphobeteus, Lasiodora) terariumas turėtų būti apie 40x30x40 cm.Vidutinio dydžio vorui (apie 15 cm ilgio su kojom) terariumas ne mažesnis nei 30x30x30cm.
Mažesnės rūšys gali būti laikomos 20x20x20 cm terariumuose.
Medžiuose gyvenančioms stambioms rūšims (Poecilotheria), reikalingas terariumas apie 30x40x30cm , smulkios rūšyss kaip Avicularia avicularia, Psalmopoeus irminia gali būti laikomi 30x30x30 cm terariume.
Terariume svarbi gera ventiliacija, skirtingame aukštyje išdėstytos skylutės padeda palaikyti natūralų oro cirkuliavimą. Mažiems voriukams laikyti tinka mažos plastikinės dėžutės su dangteliais . Gruntui naudojamos drėgnos kokoso durpės, aukštipelkių samanos (Sfagnum), ąžuolo, buko lapai, smulkus žvyras ir kt.
DEKORACIJOS
Svarbu, kad voras turėtų kur pasislėpti. Gamtoje vorai, kurie gyvena ant žemės, kasa urvelius arba užima kitų gyvūnų jau iškastus.Urvuose jie praleidžia daug laiko. Terariume galima sukurti panašias sąlygas kaip ir gamtoje, pridėjus storą durpių sluoksnį, voras gali kasti urvelius. Galima atkartoti mini džiungles, tik naudojami augalai turėtų būti ne aštrūs ir be spyglių. Patartina naudoti zooprekių parduotuvėse parduodamus šilkinius augalus, kurie padeda išlaikyti drėgmę.
Nepatartina į terariumus dėti akmenų, jie gali pražudyti vorą. Kai kurių rūšių vorai laipioja sienom ar lubom ir jei terariume yra akmuo jie gali nukristi ant jo tuomet plyštų voro pilvas. Didesnėse kolekcijose, dažnai vorų narvų nepuošia, o tiesiog įdeda kamštinio ąžuolo žievės gabalą, vandens indą, ir storą sluoksnį kokoso durpių. Jeigu voras turi vandens indą ir temperatūra tinkama, tai jis gerai jausis ir tokioje aplinkoje.
Nėrimasis
Kai voras neriasi – jis guli ant nugaros. Tuomet voras labiausiai pažeidžiamas
Nėrimasis yra labai sudėtingas procesas. Suaugę vorai neriasi po kelis kartus per metus. Kai vorai nusimeta savo seną odą, atsinaujina jų kojos, heliceros net ir plaukai, kurie naudojami gynybai. Jauni vorai neriasi daug dažniau nei suaugę, maži voriukai augdami neriasi maždaug kas mėnesį. Prieš nėrimąsi vorai atsisako maisto ir išsikasa urvelius, juos jie užtvirtina šilko gijom, kad niekas netrukdytų ramybės kai voras nersis. Tarantulai nėrimosi metu būna visiškai bejėgiai. Prieš nėrimąsi vorų kūnas šiek tiek patamsėja, ypač tai matyti amerikinėse rūšyse. Voras suverpia tinklą toje vietoje, kur jis gulės ant nugaros per nėrimąsi. Voras pumpuos kraują tol kol plyš sena oda, tuomet jis galės išlįsti iš senos odos.
Kai voras išsineria, jis vis dar yra pažeidžiamas ir lieka urvelyje tol, kol nauja oda sukietėja. Tai užtrunka kelias dienas ar net savaites ir visą tą laiką voras nevalgo, jis pradeda valgyti tik po savaitės ar net vėliau. Jauni vorai neriasi dažniau ir pradeda valgyti greičiau, kartais net po kelių dienų. Svarbu, kad oro drėgmė būtų gana aukšta, nes dėl mažos drėgmės voras gali įstrigti savo senoje išnaroje.
NUODAI
Tarantulai yra nuodingi bet didžioji dalis nepavojingi žmogaus gyvybei. Ankščiau buvo manoma, kad Poecilotheria ir Stromatopelma įkandimai yra pavojingi žmonėms , tačiau nėra nei vieno užregistruoto atvėjo, kai žmogus būtų miręs nuo šių vorų įkandimo. Buvo sakoma , kad Amerikos vorų nuodai yra nuodingesni už Afrikos ir Eurazijos, tačiau ši teorija nepasitvirtino, nes nėra jokio ryšio tarp nuodų stiprumo ir vorų gyvenamosios vietos. Įkandimo žaizda gali būti gana didelė todėl, kad voro heliceros (voro dantys, iltys) yra didelės beveik kaip gyvatės dydžio dantys. Jeigu jūs esate alergiškas vapsvos ar bitės įgėlimui tai jums
rodiklis 
Prisijungti 
